Ar man reikia pas specialistą?

Kad ir kaip gaila, bet kartais vis dar tenka nugirsti tokių atgyvenų kaip "psichas", "nesveikas", "galvoj kažkas negerai". O iš tiesų savo kabinete dar nesulaukiau nei vieno tokio. Norisi pasidžiaugti, kad stereotipus ir baimę vis dažniau keičia atvirumas, smalsumas, leidimas sau kreiptis pagalbos ne tik tada, kai, rodos, viskas jau nebesutvarkoma.

Situacijų, kuomet rekomenduojama apsilankyti pas psichologą/ psichoterapeutą/ psichiatrą, sąrašas galėtų nesibaigti niekada, tačiau pamėginsiu paminėti apibendrintas situacijas, kuomet vertėtų apsvarstyti vizitą.

Jaučiate itin daug nerimo. Galbūt tiksliai žinot, kas jį sukėlė, o galbūt nė nenutuokiat, tačiau nerimas patampa itin dažnai lydinčia būsena. Nusiraminti nebepadeda veiklos, kurios padėdavo iki šiol.

Pastebėjote, jog sunkumai jūsų gyvenime kartojasi. Tokia pati dar vienų skyrybų priežastis, pasikartojančios klaidos darbe. Rodosi, jog jau galit atspėti, kas laukia ateityje.

Nebepavyksta sukontroliuoti savo emocijų. Nuotaikos keičiasi keliskart per dieną, jos lydimos itin stiprių jausmų, sunku suvokti, kas juos sukelia.

Jau kurį laiką jaučiatės liūdnas/-a, persekioja prasta nuotaika. Dažniau verkiat, jaučiatės prislėgtas/-a, beviltiškas/-a. Galbūt dingo motyvacija, sunku patirti pasitenkinimą, džiaugsmą.

Trūksta pasitikėjimo savimi. Pastebite, kad dažniausiai savo nuomonę nutylit, o vėliau dėl to kaltinat save arba pykstat ant kitų, kad elgiasi ne taip, kaip norėtumėt. Net ir menkiausi nesutarimai, konfrontacijos kelia baimę.

Patiriate sunkumų darbe, universitete, kitoje veikloje. Sunku suderinti norus su atsakomybėmis, darbą su asmeniniu gyvenimu; išsirikiuoti prioritetus.

Pastebimai pakito jums įprastas gyvenimo būdas, pvz.: sutriko miegas, pasikeitė valgymo įpročiai.

Trūksta kantrybės, susierzinate greičiau ir stipriau nei įprastai, pratrūkstate iš pykčio.

Žalojate save, turite minčių ar ketinimų nusižudyti.

Dideli įvykiai gyvenime: netektis, krizė, trauma, svarbus pokytis.

Vengiate bendravimo su kitais. Nebesinori susitikti su draugais, tempiate laiką prieš atsakydamas/-a, ar pasirodysit. Bet koks susitikimas su kitais kelia nerimą, nemalonią savijautą.

Santykiuose jaučiatės prislėgtas/-a. Neapleidžia mintis, kad kažkas negerai - nebepavyksta susikalbėti, jaučiatės nesuprastas/-a, negerbiamas/-a, santykiai nebeaugina, tik liūdina. O gal norisi išsiaiškinti, kaip išgirsti ir suprasti kitą asmenį?

Nebedžiugina įprasta veikla, nepavyksta ar nėra noro susirasti naujos. Sunku įžvelgti prasmę, norisi nuo visko atsitraukti ir nieko neveikti.

Faktiškai, rodosi, viskas gerai, turit viską, ko reikia. Bet vis vien nesijaučiat gerai, laimingai, ramiai.

Kad ir kaip stengiatės, niekaip nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų. Jaučiatės, kad nepateisinate jums iškeltų lūkesčių, nerimaujate, kad nuviliate kitus.

Susiduriate su iššūkiais šeimoje. Sunku nubrėžti ribas, kankina pareigos, gėdos ar kaltės jausmai. Jaučiatės prastas šeimos narys (sūnus/ dukra/ mama ar kt.). Galbūt nežinote, kaip pasakyti šeimos nariui, kad jų elgesys jus skaudina.

Atsirado/ sustiprėjo žalingi įpročiai. Alkoholį vartojate kaip būdą nusiraminti, pasimiršti, ar nutildyti mintis galvoje. Vartojate narkotikus.

Smalsu panagrinėti, kodėl tam tikrose gyvenimo situacijose elgiatės taip ir ne kitaip.