"Bloga nuo savęs" - filmo rekomendacija

„Bloga nuo savęs“ - komedija, drama, kurios veiksmas vyksta Norvegijoje. Jei apie skandinavus galvojate kaip apie šaltus, jausmų nedemonstruojančius šiauriečius, šiame filme jausmų demonstravimas teka per kraštus. Nuo tokio demonstravimo, tiesa, norisi ir pabėgti.

Nepaisant to, kad filmas rimta tema, jame labai daug absurdo, sunku nesijuokti. Čia kyla daug prieštaringų emocijų: viena vertus, tai gąsdinantis suvokimas, iki kokių kraštutinumų priveda jautimasis nepakankamu, kita vertus - nepavyksta susilaikyti ir neprunkštelėti. Buvo, kas kino salėje leido sau ir atvira gerkle kvatoti. Tai, manau, rodo, kaip puikiai išpildytas filmas – žiūrovas gavo progą bent šiek tiek susitapatinti su veikėjais. Ši ambivalencija, tokios stiprios prieštaringos emocijos labai siejasi su tuo, ką jaučiasi filmo herojai: jie pateikia save kaip svarbiausius žmones kambaryje, atiduotų viską dėl dėmesio ir garbės, tačiau vos kelias minutes to negavę jaučiasi lyg nebeegzistuojantys, lyg tuščia vieta.

Įdomiausia dalis, jog kad ir kokių visiškai absurdiškų veiksmų imasi narcistiškoji filmo pora, jų elgesyje vis atpažįsti dalelę savęs ar pažįstamo. Taip, iki tokių kraštutinių veiksmų nueinama retai, tačiau fantazijos tikrai neatsilieka. Tikiu, kad ne vienas tylomis yra pasvajojęs apie tai, kaip kiti rūpintųsi, jei sunkiai susirgčiau; kaip kalbu apie save, o visas kambarys susižavėjęs klausosi; kaip apie mane stato filmą, rašo knygą. Galiausiai – kaip man nė nereikia reikšti savo norų, nes visi aplinkiniai taip susikoncentravę į mane, kad visada turi nuspėti, ko aš trokštu, ko man trūksta. Ar pavyksta pagauti bent kiek savęs?

Tikiu, kad atpažinti save tokiame filme gali būti, na, baisoka. Stabtelkim čia. Dar prieš sukylant norui visas savo „negražias“ fantazijas paslėpti tolimuose ir sąmonei neprieinamuose kampuose, kviečiu pirma panagrinėti, ką jos mėgina pasakyti. Fantazijos dažnai yra netiesioginės, simbolinės – jei svajonėse pasirodo liga ar lūžiai, galbūt tiesiog laikas atostogoms? Visgi, problemas paprastai kelia ne pats fantazijos turinys, o tai, kaip jose pasireiškusius poreikius renkamės įgyvendinti. Sėkmės karjeroje galima pasiekti ir nuoširdžiu darbu, ir lipimu kitiems per galvas. Dėmesio iš mylimųjų galima tikėtis ir suteikiant dėmesio jiems, ir nuolatiniu kaltinimu, kad manimi nesirūpina. Čia tikslingiausia apmąstyti, kuris iš variantų efektyvesnis ilgalaikėje perspektyvoje: nuolatiniu engimu meilės ilgai nepamaitinsi.

„Bloga nuo savęs“ yra labai taiklus pavadinimas, sakyčiau, netgi instrumentas. Kartais tikrai galima pajausti, kad visko per daug – mano reakcijos itin smarkios, visi erzina, niekam nerūpi, jau atsibodo taip jaustis. Įsijungęs mąstymas kraštutinumais (visi, niekas, visada, niekada, nuolat ir kt.) yra puikus ženklas, kad kažkas viduje nebeveikia taip, kaip veikdavo anksčiau, ir apie tai galima su kuo nors pasikalbėti.